Mokymų ciklas: Kaip išvengti priklausomybės nuo skaitmeninių technologijų?
Lapkričio 20 dieną Gimnazijos mokytojos organizavo mokymus mokiniams, kuriuose buvo pristatyti ,,Erasmus+“ programos projekto ,,Unplugging for a Brighter Future: Internet and Social Media Addiction“ atlikto tyrimo rezultatai. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad 99,9 % paauglių naudojasi internetu, o COVID-19 pandemija reikšmingai prisidėjo prie skaitmeninės priklausomybės didėjimo, padidindama priklausomybę nuo skaitmeninių įrenginių. Priklausomybė nuo interneto ir socialinių tinklų daro gilų emocinį ir psichologinį poveikį, dažnai sukelia įvairias neigiamas emocijas, psichinės sveikatos problemas ir emocinės gerovės sutrikimus. Mokytojų komanda atliko mokinių priklausomybės nuo interneto ir socialinių tinklų tyrimą, apklausdama 135 respondentus. Rezultatai parodė, kad daugelis jaunų žmonių nesuvokia skaitmeninės erdvės grėsmių ir dažnai teigia nepriklausą nuo skaitmeninių technologijų, tačiau jų praleistas laikas prie ekranų rodo priešingai. Atliktas tyrimas atskleidė, kad jauni žmonės dažnai nesuvokia savo naudojimosi internetu problemiškumo ir ignoruoja susijusias grėsmes, tokias kaip priklausomybė, psichinės sveikatos sutrikimai ir socialinė izoliacija. Susitikime dalyvavę mokiniai ne tik atidžiai klausėsi aktualaus pranešimo, bet ir sudalyvavo interaktyvioje apklausoje apie priklausomybę nuo technologijų. Apklausos rezultatai leido dar kartą visiems įsijungti į diskusiją apie internetą, jo poveikį jaunų žmonių asmenybės raidai ir poreikį rasti kitų būdų pažinti pasaulį.
Lapkričio 27 dieną mokiniai išbandė metodą, pristatytą Slovakijos partnerių projektinio susitikimo metu. Metodo tikslas – inicijuoti diskusiją su jaunimu apie skaitmeninių priklausomybių sąlygotas konfliktines situacijas ir rasti galimus problemos sprendimus. Mokiniai susibūrę į penkias grupes, ieškojo veiksmingų būdų, kaip išvengti per didelio telefono ir interneto naudojimo. Dirbdami grupėse mokiniai buvo aktyvūs, bendravo ir diskutavo, bendradarbiaudami kūrė rekomendacijas ir jas pristatė visai auditorijai. Po diskusijų projekto dalyviai siūlė rasti mielą ir įdomų užsiėmimą su bendraamžiais, dažniau sportuoti, turiningai leisti laiką su draugais ar šeima gamtoje, žaisti stalo žaidimus, nustatyti griežtą dienos grafiką telefono naudojimui, ribojant ekrano laiką. Taip pat labai svarbu susitarti su šeimos nariais ir draugais dėl laiko, kada visų telefonai būtų išjungti, būtų galimybė sukurti realų socialinį ryšį. Daugelis mokinių teigė, jog dažnai nesusimąsto, kiek daug jų laiko atima skaitmeninės technologijos, naršymas telefone, kaip socialiniai tinklai atriboja nuo realaus bendravimo. Todėl visi veiklose aktyviai dalyvavę mokiniai džiaugėsi turininga popiete su bendraamžiais ir įdomiu laiku be telefonų ekranų.
Gruodžio 4 dieną Gimnazijos skyriaus mokiniai išbandė save neįprastose veiklose ir įgijo naujų kompetencijų. Šios dienos mokymų veiklų esmė – supažindinti mokinius ne tik su teorine internetinės priklausomybės problemos puse, bet kartu pabandyti ieškoti sprendimų. Vienas iš kelių metodų, žaismingai padedantis išryškinti problemą ir rasti jos sprendimą – teatras. Teatro arba dar kitaip vadinamas dramos metodas jau buvo išbandytas projekto partnerių mokytojų darbo grupės susitikime. Projekto dalyviai mokiniai buvo suskirstyti 4-5 žmonių grupelėmis. Kiekvienai grupelei pateikta kasdienio gyvenimo situacija: sporto salė, namai, autobusas, mokyklos kiemas ir pan. Grupelės užduotis – aptarti ir suvaidinti atitinkamą sceną, būtinai įtraukiant internetinės priklausomybės momentą. Pasiruošę mokiniai turėjo suvaidinti savo sceną kitiems dalyviams. Metodo triukas – antrą kartą vaidinant tą pačią sceną, bet kuris kitas dalyvis bet kuriuo momentu turi teisę nutraukti vaidinimą, pakeisti bet kurį aktorių ir savaip pakeisti vaidinimo eigą. Šis metodas moko ne tik supratingumo, greitos reakcijos, komandinio darbo, bet ir atskleidžia artistiškumo, iškalbos, lankstumo, improvizacijos gebėjimus. Metodas išryškina dažnai intuityvią, t.y. tikrą ir nuoširdžią reakciją. Smagu buvo stebėti mokinių išradingumą ir artistiškumą. Maloniai nustebino, kad mokiniai gali būti atsipalaidavę, kūrybiški, drąsūs, taikliai atskleidžia problemos esmę ir kartu pasiūlo jos sprendimą.
Jurgita Schroeder lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, projekto dalyvė
Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir tai nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Švietimo mainų paramos fondo požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei dotaciją teikianti institucija negali būti laikoma už juos atsakinga.