MPRC Gimnazijos mokiniai kartu su mokytojomis Edita Sėdaitiene, Jolita Vičkačkiene, Jurgita Schroeder  jau keletą metų aktyviai dalyvauja Taptautiniame  projekte MEPA („Mokyklos – Europos Parlamento ambasadorės“), kurio tikslas ugdyti jaunuosius europiečius, kuo daugiau sužinoti apie Europos Sąjungos istoriją ir dabartį, puoselėti ir skleisti europines vertybes. Todėl lapkričio 8 dieną gausus būrys  Gimnazijos skyriaus  mokinių (TRg22, Vg22, PBg22, KRg21-1 grupės) aplankė Europos kultūros sostinę – Kauną. Pagal kultūros pasą mokiniai dalyvavo net dviejose edukacijose- ,,Maironio namų fragmentai“ ir ,,Kauno tautos: istorijos detektyvas“.

KRg21-1, PBg22, Vg22 grupės mokiniai lankėsi Maironio namuose, kur nuo 1936 metų įsteigtas lietuvių literatūros muziejus. Čia mokiniai dalyvavo edukacijoje ,,Maironio  namų fragmentai“. Muziejaus gidė iš pradžių supažindino su  ekspozicija, vėliau pateikė mokiniams savarankiškas užduotis, kurias jie turėjo atlikti, pasiskirstę į keturias grupes. Poetas gyveno aštuoniuose šio namo antro aukšto kambariuose, kitose erdvėse vyko miesto renginiai, aktyviai veikė kultūrinės, religinės organizacijos.  Edukacijos metu mokiniai gilinosi į Maironio asmenybę atskleidžiančius faktus, vėliau turėjo  atsakyti į klausimus ir  parengti išsamų pasakojimą. Daugelis užduočių buvo pakankamai sudėtingos, reikėjo prisiminti žinomus dalykus apie poetą, girdėtus pamokoje, o kai kuriuos atsakymus buvo galima tiesiog rasti, įdėmiau paanalizavus nuotraukas, paveikslus ir kitus muziejaus eksponatus. Mokiniai labai atsakingai atliko užduotis ir džiaugėsi galėdami sėkmingai  dirbti komandoje.

TRg22 grupės mokiniai dalyvavo orientaciniame žaidime ,,Kauno tautos-istorijos detektyvas“. Visi ieškomi objektai buvo  Kauno Vytauto prospekto ,,Ramybės“ parko prieigose. Orientacinio žaidimo tikslas – per pažintį su skirtingų tautų kultūros paveldu ugdyti mokinių kultūrinį sąmoningumą, toleranciją bei paskatinti mokinius plačiau domėtis ir tyrinėti daugiakultūrį miestą. Pagrindiniai žaidimo uždaviniai: įtraukti jaunuolius į gyvą skirtingų miesto tautų paveldo tyrinėjimą; sudominti įvairiais skirtingų tautų kultūros paveldo aspektais – religija, architektūra, gastronomija ir kt.; atskleisti skirtingų tautų paveldo svarbą ir reikšmę šiuolaikiniame mieste; ugdyti pastabumą, gebėjimą urbanistinėje erdvėje įžvelgi įvairias kultūrines raiškos formas. Žaidime komandos nariai turėjo surasti kelią iki objektų, atpažinti pastatus, istorines asmenybes nuotraukose, išspręsti kryžiažodžius ir kt. Per pusantros valandos grupės mokiniai turėjo sužinoti, kokios 5 tautos gyveno, dirbo ir kūrė bei turėjo įtakos Kauno kultūriniam, istoriniam gyvenimui. Mokiniai teigė, jog po žaidimo jie geriau pažino  miesto daugiakultūrį paveldą, suvokė jo svarbą ir reikšmę.

Tai buvo kitokios pamokos netradicinėje erdvėje- įtraukios, suteikiančios galimybę mokiniams savivaldžiai mokytis, gilinti žinias ir tobulėti. Refleksijos metu mokiniai akcentavo, kad  organizuotas darbas komandose ir grupėse leido pajusti pažinimo ir bendradarbiavimo džiaugsmą.

Parengė straipsnį:
Jurgita Schroeder lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė
Jolita Vičkačkienė anglų kalbos mokytoja metodininkė
Edita Sėdaitienė istorijos mokytoja metodininkė

/*54745756836*/