Nors šalies universitetuose šiuo metu studijuoja daugiau nei 130 tūkst. studentų ir Lietuva šiuo rodikliu lenkia daugelį Europos šalių, verslo atstovai visgi yra susirūpinę dėl to, kad švietimo politika neatitinka realių rinkos poreikių. Remiantis naujausia statistika, 47 proc. šalies jaunuolių studijuoja socialinius mokslus, verslą ir teisę, kai Europos Sąjungos (ES) vidurkis siekia 34 proc., o matematika ir IT pritraukia atitinkamai vos 5 ir 10 procentų studentų. „Gerais pažymiais baigtos studijos negarantuoja, kad studentas ras darbą pagal pageidaujamą profesiją. Kasmet vis daugiau žmonių tai suvokia ir ieško alternatyvų, tokių kaip profesinis mokymas ir pameistrystės programos. Taip pat pastebime, kad į profesines mokyklas keisti kvalifikacijos ateina daug absolventų, kurie neranda darbo vadybos srityje“, – sako Marijampolės profesinio rengimo centro (PRC) direktoriaus pavaduotoja Roma Šimukauskienė. Edvino istorija – nuo pameistrio iki dėstytojo Marijampolės PRC trečiakursis Edvinas Černauskas, užsibrėžęs tikslą tapti automechaniku, pasirinko pameistrystės programą, kurios metu galėjo ne tik mokytis, bet ir užsidirbti. „Ne tik išmokau atlikti techninę apžiūrą ar remontuoti transporto priemones, bet ir supratau, kaip veikia verslo pasaulis, kai daug kas priklauso nuo tavęs. Taip pat tobulinau ne tik mechanikos, bet ir bendravimo su žmonėmis įgūdžius. Darbas su klientais reikalauja nemažai atsakomybės. Supratau teiginio „klientas visada teisus“ svarbą“, – dalijasi įspūdžiais jis. Pameistrystės transporto įmonėje „Autoriba“ metu Edvinas 70 proc. laiko praleido darbo vietoje mokydamasis tiesiogiai iš kvalifikuotų mechanikų, o likusius 30 proc. – profesinėje mokykloje. Šis laikotarpis iš esmės pakeitė vaikino karjerą. „Pabaigęs pameistrystę, metus toliau dirbau toje pačioje įmonėje – ši patirtis išties patiko. Kartu mokiausi kolegijoje ir galiausiai gyvenimo vingiai mane vėl atvedė į Marijampolės PRC, bet šįkart jau ne kaip studentą, o kaip elektromechanikos dėstytoją. Būdamas 21-erių puikiai suprantu savo studentų siekius ir norus – tikrai draugiška atmosfera, malonu dirbti su jaunimu ir perduoti jiems savo žinias. Kiekviena diena vis kitokia, dirbdamas dėstytoju pats nuolat mokausi ir įgyju naujų kompetencijų“, – kalba E. Černauskas. Jis priduria, kad labai svarbu padrąsinti studentus siekti savo svajonių ir kartu prisiimti atsakomybę už savo ateitį. „Kiekvienas, kuris pradeda dirbti pameistriu, turėtų mėgti savo profesiją ir tikrai norėti dirbti šioje srityje. Tai ne visada lengvas kelias, studentai turi prisiimti atsakomybę, mokėti naudotis visomis žiniomis, kurias gali įgyti, darbo rinkoje“, – pabrėžia jis. Trūksta kvalifikuotų inžinierių   Marijampolės PRC direktoriaus pavaduotoja viliasi, kad ir kiti studentai paseks sėkmingu Edvino pavyzdžiu, mat pameistrystė padeda jaunimui įgyvendinti savo karjeros siekius, o regiono įmonėms ugdyti kvalifikuotą darbo jėgą.   „Daugelis jaunuolių nori kuo greičiau įsilieti į darbo rinką, o pameistrystė padeda pasiekti šį tikslą, be to, įgyjama įgūdžių, reikalingų kopiant perspektyvios karjeros laiptais. Marijampolėje gausu mažų įmonių, daugelis kurių siekia augti, o pameistrių samdymas sukuria galimybę pritraukti aukštos kvalifikacijos darbo jėgą, atitinkančią jų poreikius“, – teigia R. Šimukauskienė.   Pasak pašnekovės, itin didelis kvalifikuotų darbuotojų stygius jaučiamas inžinierių gretose – tai ypač akivaizdu tokiose srityse, kaip mechatronika, kuri yra esminė gamyklų gamybos linijoms. Taip pat trūksta socialinių darbuotojų bei ikimokyklinio ugdymo mokytojų.   „Mūsų centras, kuriame mokosi apie 2 tūkst. moksleivių, sėkmingai bendradarbiauja su vietos pramonės partneriais sprendžiant konkrečių įgūdžių trūkumo problemą. Tačiau dėl to atsiranda savų iššūkių. Keičiantis pramonei, pavyzdžiui, automobilių pramonei pereinant nuo benzininių ir dyzelinių variklių prie elektromobilių, turime neatsilikti nuo technologinės pažangos ir keisti įrangą. Gauname finansinę ES paramą, taip pat pasikliaujame tokiais mokytojais kaip Edvinas, kuris nuolat tobulina savo įgūdžius, kad profesinis mokymas atitiktų šalies ekonominius poreikius“, – dalijasi Marijampolės PRC direktoriaus pavaduotoja.   ES remia valstybes nares tam, kad jų profesinio mokymo sistemos taptų ekologiškesnės, o dėl to iš esmės pasikeis įvairūs sektoriai. Skaičiuojama, kad iki 2030 m., atsižvelgiant į Žaliojo kurso tikslus, ES bus sukurta iki 2,5 mln. naujų darbo vietų, ypač vandens tiekimo (961 tūkst.) ir statybos (486 tūkst.) sektoriuose.   Perėjimas prie ekologiškų sprendimų taip pat paveiks ES automobilių sektorių, kuriame dirba maždaug 14,6 mln. darbuotoj7. Perėjimas nuo įprastų benzininių ar dyzelinių variklių prie elektrinių vis spartėja. 2021 m. hibridinės elektrinės transporto priemonės sudarė 19,6 proc. visų naujų lengvųjų automobilių, registruotų visoje ES, kai 2020 m. jų buvo 11,9 proc.   ES per Europos socialinį fondą + (ESF+) prisideda prie Lietuvos gyventojų įgūdžių ugdymo, remdama mokymąsi visą gyvenimą ir aktyvias darbo rinkos politikos priemones. ESF+ kurs vieno langelio mokymosi visą gyvenimą platformą ir toliau finansuos mokymus pagal bendrą mokymosi visą gyvenimą modelį. Pagrindinė ESF+ paramos paskirtis – kartu su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) įgyvendinti Lietuvos įgūdžių gerinimo strategiją. Apie 64,5 mln. eurų bus investuota į suaugusiųjų mokymąsi – tai turėtų padėti daugiau kaip 22-iems tūkst. žmonių.   Daugiau nei 250 mln. eurų ESF+ lėšų skirta aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms remti. Daugiau kaip 54 tūkst. žmonių gaus paramą, palengvinančią integraciją į darbo rinką, įskaitant reikalingų kvalifikacijų ar kompetencijų įgijimą.

PRANEŠIMĄ PARENGĖ: BNS Spaudos centras
https://sc.bns.lt/view/item/449323

Daugiau skaitykite užsienio spaudoje: https://rb.gy/opev8d