Skip links

Inga Norkeliūnienė

Inga Norkeliūnienė

Floristės Ingos Norkeliūnienės sėkmės istorija

Kiek save atsimenu einant taku, pieva, mišku, paupiu mano rankose būdavo gėlės. Šakelės, smilgos ar net žiedai. Mėgstamiausias vaikystės žaidimas buvo „Gėlių parduotuvė“. Jau tada mano rankose gimdavo visiškai kitokios nei draugių „puokštės“. Žinoma, vaikystėje norėjau tapti mokytoja, tačiau nejučiomis save ,,programavau“ floristikai.

Marijampolės profesinio rengimo centro renginiuose nepraleisdavau progos erdves papuošti savo kurtomis kompozicijomis. Buvau pilna šventiškų gėlėtų idėjų . Sąsiuvinių kampai buvo pripiešti gėlių, gėlyčių. Būdama paaugle perskaičiau Gintarės Adomaitytės knygą „Laumžirgių namai“. Šios knygos pagrindinės herojės paauglystė bėgo gėlių parduotuvėje bei gėlėtose pievose. Dabar suprantu, kad jau tada mano pasąmonėje glūdėjo gėlininkystė.

Marijampolės profesinio rengimo centre pradėjau mokytis floristiką, tačiau mokytis tiesiog nereikėjo. Kiekviena pamoka – malonumas ir džiaugsmas. Floristika glūdėjo manyje, o be to, buvo nuostabi aplinka džiaugtis pamokomis. Įvairūs projektai, užklasinė veika ir kitos savirealizacijos formos. Vis pagalvoju – kaip greitai prabėgo 3 mokslo metai.

Sunku buvo susirasti vietą praktikai. Visos Marijampolės gėlių krautuvėlės buvo kategoriški nusistačiusios prieš praktikantus. Tada tvirtai pasiryžau susikurti darbo vietą pati. Ekonomikos mokytoja Elvyra Lakickienė nuolat kartodavo, kaip svarbu dirbti pagal įgytą specialybę, o geriausias būdas – susikurti darbo vietą ir realizuoti svajones bei panaudoti įgytas žinias.

2012 metais baigiau Marijampolės profesinio rengimo centrą – diplomas su dviem pagyrimais ir begalinis noras dirbti su gėlėmis, kasdieninės svajonės apie kūrybą, žinojimas, kas esu ir kuo noriu būti.

Šiandiena floristika man nėra profesija. Man tai – gyvenimo būdas. Ramiai nepraeinu pro gėlynus. Mėgaujuosi, apžiūriu, pastebiu visus žiedus. Gyvenu jausdama gamtą, ypač augalus. Gėlės – mano aistra.

Kiekvienam , kuris galvoja apie Marijampolės profesinio rengimo centrą, o ypač – apie floristiką, norėčiau pasakyti ir palinkėti, kad tiek, kiek jūs įdėsite darbo, tiek, kiek įdėsite širdies – toks bus rezultatas. Tik čia sutikti žmonės padėjo galutinai susiformuoti mano asmenybei ir pašaukimui. Esu be galo jiems dėkinga už kiekvieną visų trejų mokslo metų  dieną. Floristika – tai nuostabus nuotykis, nesibaigiantis iki šiol!!!

Šiuo metu dirbu savo įmonėje „Ingos gėlės“. Specializacija – vestuvės ir renginiai, tad per sezoną  „tuokiuosi“ maždaug 3 kartus per savaitę. Tai yra pats geriausias darbas pasaulyje –jokios monotonijos, jokios kasdienybės. Kiekvienas savaitgalis – vis kitoje vietoje ar net kitoje Lietuvos dalyje. Žinoma, begalinis stresas, bet jis visada baigiasi labai laimingai. Prisipažinsiu, kad kiekvieną kartą bažnyčioje, Santuokos Sakramento metu, graudinuosi, nes nežinau, kas pasaulyje yra tobuliau už meilę… meilę ir gėles.

Return to top of page